Kinijos laimėjimai ir išradimai

Mokslo ir technikos išradimais kinai daugeliu amžių pralenkė Europą. XIII a. pab. mongolų valdomoje šalyje apsilankęs italų keliautojas Markas Polas kelionės įspūdžius aprašė knygoje. Kai kurie dalykai taip nustebino iki tol nieko apie Kiniją negirdėjusius europiečius, jog knygą jie praminė "stebuklų knyga", o autorių pavadino "melagių karaliumi". Pasak istorikų, Kinija galėjo tapti pirmąja pramonine šalimi pasaulyje. Kinai mokėjo lydyti geležį akmens anglimis, turėjo didelius šių iškasenų klodus, užtektinai darbo jėgos. Tačiau pramonė nesuklestėjo. Manoma, kad jai plėtotis kliudė konfucianizmas.

Kinai išrado paraką, turėjo efektyvių vandens ir vėjo malūnų. Jie pirmieji pradėjo gaminti popierių, spausdinti knygas. Iš pradžių tekstas buvo išpjaustomas medinėse lentelėse, vėliau imtas taikyti surenkamas šriftas. Spausdinti vadovėliai, filosofijos veikalai, žodynai, enciklopedijos. VIII a. pradėtas leisti pirmasis laikraštis - "Sostinės žinios".

Kinų gydytojai pasiekė svarbių medicinos laimėjimų. Jie puikiai išmanė žmogaus kūno sandarą, mokėjo atlikti sudėtingas operacijas. Gydė vaistiniais augalais, akupunktūra.

AKUPUNKTŪRA

Kinų valdovai rengė didžiules jūrų ekspedicijas Naudodamiesi kompasais, jūrininkai džonkomis pasiekdavo net Afrikos pakrantes. Kelionėse sudarė tikslius Azijos pietryčių bei pietų pakrančių žemėlapius.

DŽONKA

Kinų išradimai

KARUTIS

KNYGŲ SPAUSDINIMAS

KOMPASAS

NAFTOS GAVYBA

PARAKAS

POPIERINIAI PINIGAI

POPIERIUS

PORCELIANAS

ŠILKAS

Kinijos gyventojai, amatai ir prekyba

Gyventojai

Gausiausią Kinijos gyventojų sluoksnį sudarė valstiečiai. Miestuose dirbo amatininkai kurie garsėjo bronzos, šilko ir porceliano dirbiniais. Kinijai nuo Konfucijaus laikų būdingas aukštas socialinis - politinis kiekvieno žmogaus aktyvumas, nukreiptas laimės ir gerovės siekimui žemiškajame gyvenime. Kinai pirmieji pradėjo naudoti popierinius pinigus.  

Amatai ir prekyba

Pirkliai prekiavo bronza, šilku ir porceliano dirbiniais šalyje, ir toli užsienyje. Didysis šilko kelias buvo naudojamas gabenti vertingąjį šilką. Iš Rytų mainais į auksą, sidabrą, stiklą, medvilnę pirklių vilkstinės gabeno prieskonius, porcelianą, arbatą. Per tarpininkų rankas nukeliaudavo per dvejus, trejus metus.

Kinijos papročiai ir tradicijos

Kinijos kultūrai įtakos turėjo tūkstantmečius puoselėjamos tradicijos bei religijos: konfucianizmas, daosizmas, iš Indijos atkeliavęs budizmas.

Jų veikiami kinai sukūrė savitą architektūros stilių, kaligrafijos bei
tapybos ant šilko maną, poeziją, teatrą.

Kinų pasaulėžiūrai, įsitikinimams bei gyvenimo būdui labiausiai atsiliepė senovės išminčiaus Konfucijaus mokymas. Šios filosofijos pagrindas - senųjų papročių ir įstatumų laikymasis, pagarba protėvems. Žmogų nuo pat gimimo iki mirties lydėjo tam tikri kruopščiai atliekami ritualai.

Konfucianizmo tradicijo nustatytais žmonių santykiais buvo grindžiamas valstybės valdymas, visuomenės bei šeimos gyvenimas. Valdiniai privalėjo paklusti valdovui, sūnus - tėvui, žmona - vyrui. Svarbiausią vietą kinų šeimoje užimė tėvas. Nuo mažens vaikai buvo mokomi, kad visi valstybės gyventojai paklūsta visagaliam imperatoriui, o šeimoje turi paklusti tėvui. Iki šių dienų išlikęs kinų posakis byloja: ,, VISI PIKTADARIAI PRADĖJO NUO TO, KAD TAPO BLOGAIS SŪNUMIS''.

 Konfucionizme žmogus turi vadovautis:

• teisingumu
• individo ir valdžios morale
• elgesio tvirtumu
• minties gelme
• nustatytais santykiais tarp žmonių
• žmogus turi nuolat siekti tobulumo, dvasios nepriklausomybės, mąstymo ir veiklos vienybės, emocinės harmonijos ir psichologinės pusiausvyros (mąstant – blogiausias būdas, mėgdžiojant – lengviausias būdas, tyrinėjant – karščiausias būdas).